Kur žmogus keliauja, norėdamas realizuoti savo laisvalaikio interesus? Atmeskime viešąją erdvę – juk ne kiekvienas per savo laisvalaikį trokšta keisti ir keistis bei diskutuoti visuomenei svarbiomis temomis. Atmeskime ir darbą bei namus. Ir viena, ir kita erdvė gerokai įkyri ir kartais, ne iš blogos valios, norisi pabėgti ir ramiai įsitaisyti su artimiausiais draugais bei vienokio ar kitokio gėrimo taure, puoduku ar bokalu.

Taigi, dabar prieš kiekvieną iš mūsų iškyla malonios vietelės vaizdinys. Vietelės, kurioje jautiesi jaukiai, smagiai, atsipalaidavęs, o svarbiausia - reikalingas. Štai, pamažu aiškėja trečiosios erdvės kontūrai. Taip, tai erdvė, kur žmogus maloniai praleidžia laisvalaikį. Tai gali būti kavinė, klubas, skeiterių arena ir begalybė kitų skirtingiausių erdvių, kuriose jaučiamės maloniai. Trečioji erdvė – neatsiejama miesto kultūros ir gyvenimo dalis, kurioje žmonės būriuojasi, bendrauja, kažką veikia kartu. Ten nuėjus galima rasti savų, bet nebūtinai pažįstamų žmonių, kur barmenas, pamerkęs akį, taria –„kaip visada?“.

Trečioji erdvė, dar dažnai vadinama trečiąja vieta, kaip ir bet koks kitas reiškinys, turi savo bruožus. Tik šį kartą jie labai paprasti ir be galo malonūs, jų nereikės „kalti“ atmintinai, nes juos kiekvienas jaučia kiekviena ląstele, tai – pastovūs lankytojai ir maloni atmosfera. Tai vieta, turinti psichologinio komforto bruožų. Kažkuo panašu į namus, vis tiek norisi tikėtis, kad daugeliui namai malonus dalykas. Tačiau kartais psichologinio komforto turi žymiai daugiau nei namai. Juk ten neslegia barniai dėl neišplautų indų ir nesitęsia nesibaigianti kova dėl distancinio pultelio. Trečiąja vieta gali būti ir „Akropolis“ jei tik ten einama ne „shopintis“, o susitikti ir bendrauti.

Nuotrauka pasiskolinta iš http://specialoffers.starwoodhotels.com/uploadedFiles/SOP/westin_tysons_corner/_Content/shopping.jpg

Trečioji vieta taip pat yra nebrangi ir lengvai prieinama. Žinoma, tai lemia ir geografiniai aspektai – kuo toliau tokia specifinė vieta yra, tuo mažiau patrauklia ji tampa. Trečioji vieta padeda pabėgti nuo monotonijos. Tačiau, ji pati labai lengvai gali ja tapti ir nebeatlikti savo funkcijų. Kartais, tai ką ilgai ir kruopščiai kuriam, galim sugriauti per akimirką. O sugriauti trečiąją vietą labai paprasta – tereikia ją sudaiktinti.

Tai reiškia, kad AŠ ten turiu gauti TAI ir daugiau TO nei kiti. Juk ne tik į žmogų reikia žiūrėti kaip į tikslą, o ne kaip į priemonę tam tikslui pasiekti, bet ir į susikurtą malonią erdvę. Beje, trečioji erdvė nemėgsta žiūrovų. Tai ne zoologijos sodas su užrašu „Gyvūnus šerti draudžiama“, o vieta, kur patys socialiniai gyvūnai (žmonės) bendrauja ir maitinasi. Be stebėtojų ir prižiūrėtojų. Nenusigręžiant nuo istorijos vėlgi reiktų prisiminti, kad viduramžiais lietuviams trečiąja vieta buvo turgus. Ten žmonės rinkdavosi ir bendraudavo. Ten jausdavosi laisvai ir patogiai.

Pasiskolinta iš http://farm1.static.flickr.com/55/141682592_57314a1653_o.jpg

Tačiau įsigilinus vis smarkiau ima kirbėti klausimas. Kodėl, taip didėjant trečiųjų vietų poreikiui visuomenėje – jų skaičius mažėja? Gal todėl, kad jas siekiama planuoti ir valdyti, o labiausiai to siekia valdžios, verslo institucijos. Trečiosios vietos pateikiamos sukurti, sugalvoti urbanistams ir dėl to jos dažnai neturi net menkiausio ryšio su gyventojais bei konkrečiais jų interesais. Svarbiausi interesai mūsų ir ne tik mūsų visuomenėje – miesto ir verslo. Niekur nuo to nepabėgsi ir nepasislėpsi.

O trečiųjų vietų reikia, juk jos ne institucionalizuotos, jos remiasi autoritetais, t.y. žmogiškuoju faktoriumi. Jokia erdvė negali būti sukurta dirbtinai. Didžiausias trečiosios erdvės išskirtinumo trūkumas, kad miestai ir jų kūrėjai pamiršta, kas yra savitai originalu. Pasitelkę urbanistus jie kuria vienodai, nuobodžiai, apsimestinai madingai, neįsiklausydami į savo identitetą bei simbolius, kurie gyvi ne tik miesto dvasioje, bet ir žmonių lūkesčiuose, atmintyje. Žmogus net nežinodamas to ieško, bet ar randa?

Agnė Taurinskaitė

Žymos: baras, laisvalaikis, namai, Trečioji erdvė, Viešoji erdvė Temos: Miestas, Straipsniai.