Ikonizuojamos asmenybės vaidenasi prabėgančiose reklamose, o kiti ir ilgesniam laikui įstringa atmintyje ar reklaminiuose stenduose. Tereikia pasirinkti įdomesnį rakursą ir gali daryti iš įžymių žmonių ar legendinių asmenybių reklamas, dėmesį patraukiančius plakatus ar marškinėlius. Norint sulaukti susidomėjimo tereikia žinomo veido ir tegul jis tau tarnauja, kaip efektyviausia reklama. Ikonizuotos reklamos dažniausiai būna labai veiksmingos, ar bent jau sukelia tam tikrą ažiotažą. Prieš tampant vartotojiškos visuomenės jauku, asmuo turi tapti ikona, herojumi ar simboliu.
Pats žodi ikona, kilęs iš religinio konteksto, kur vaizduojami šventųjų atvaizdai ar kiti religiniai momentai. „Ikonos užduotis yra paliudyti įsikūnijimo paslaptį.” Tačiau, kokios ikonos vyrauja dabar? Pop art stilius, agitaciniai plakatai su įžymių žmonių atvaizdais tampa ikonomis ir meno kūriniais. Populiarumo viršūnėje šiuo metu yra amerikiečių dailininko Andy Warhol‘o kuriami šedevrai, kuriuose įamžinti tokios įžymybės, kaip David Bowie, Merilyn Monroe, Che Guevara ir kiti. Tik ar jaunieji tokių emblemų mėgėjai tikrai žino, kas yra tas revoliucionierius Che ar klausosi Jim Morrison‘o muzikos, ar tikrai Merilyn Monroe išliko grožio simboliu, šiuolaikiniame Twiggy mados amžiuje?
Ikonizacija naudinga marketingo srityje ir mene, patraukianti visuotinį susidomėjimą ne tik gražiu pateikimu, bet ir aktualijomis. Pastaruoju metu itin populiarūs JAV prezidento B. Obama‘os atvaizdai naudojami daugelyje sričių, tai vienas iš naujausių ir populiariausių šių dienos veidų. Tokie žmonės naudojami daugeliui reklaminių plakatų, kuriems jie patys galbūt ir nepritartų, tačiau partizaninis marketingas vis tik veikia.
Nuotrauka pasiskolinta iš: http://designyoutrust.com/2009/07/13/obamahuana
Nuotrauka pasiskolinta iš: http://politicalhumor.about.com/od/barackobama/ig/Barack-Obama-Pictures/Obama-and-Superman.-1j3.htm


Nuotraukos pasiskolintos iš: http://hypemeansnothing.blogspot.com/
Nuotrauka pasiskolinta iš: http://media.photobucket.com/image/pop%20art/borreg252/star-wars-pop-art1.jpg


Sviestas sviestuotas, bet visai skaniai valgosi :

Sovietmečiu Lietuvos menininkai gaudavo užduotis tų laikų herojus įamžinti taip, kad jie taptų savotiškomis ikonomis, tokiu būdavo kuriamas įvaizdis apie valstybę ir jos gerbūvį. Tokios tendencijos vyravo ir kitose totalitarinio valdymo valstybėse. Šiuo metu tokie herojai visai ne savo noru ikonizuojami - tauta pati renkasi savo herojus.
Pastarųjų vaizdavimas skiriasi nuo senesniųjų, tai priklauso ir nuo istorinės epochos, kultūrinio konteksto ar paprasčiausio išradingumo. Pasirinktos asmenybės reprezentuoja ne tik tautą, kaip visumą, bet ir atskiras sritis. Vienos jų tampa mados ir grožio ikonomis, kiti muzikos ar revoliucinių judėjimų, treti – intelektualumo reprezentatais. Siūlydami atsigręžti į savus herojus lietuvaičiai paskelbė akciją „Turėk savus herojus“, kurių sąraše jau yra žurnalistas Algimantas Čekuolis ir filosofas, politikas ir visuomenės veikėjas Leonidas Donskis. Šios dvi asmenybės priklausytų intelektualiųjų herojų klasei. Nesenai panašaus dėmesio sulaukė ir Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė:
Nuotrauka pasiskolinta iš: http://goodi-d.blogspot.com/2009/03/lithuania.html
Nuotrauka pasiskolinta iš: http://www.tadam.lt/2008/11/19/don-kichotas
Parduotuvėlėje „Beplique boutique“ galima įsigyti ir štai tokių aksesuarų:

Kokią vertę išlaiko šie herojai, ar nenuvertėja jų, kaip intelektualių veikėjų, įvaizdis? Toks pop populiarumas leidžia lengviau įsilieti į visuomenę politikos veikėjams, tokiu keliu nuėjo ir B. Obama‘os rinkiminė kampanija, kuri akivaizdžiai pasitvirtino. Jaunimas, kaip aktyvioji sociumo dalis, greičiausiai suvalgo ir suvirškiną naują informaciją, ją pateikdami su savotiškais prieskoniais. Todėl marškinėlių ir kitų emblemų mados dažniausiai vyrauja jų tarpe, o pats reiškinys tampa pop atributika, o įdomiausi darbai - meno kūriniais. Vis tik nederėtų pamiršti jų tikrosios vertės ir istorijų, kurių dėka jie susilaukia tokio susidomėjimo, ne tik paveikslėlio nusipelnę visuomenės veikėjai.
Lina Sabaitytė


Šarūnas Bulota, žurnalistas, muzikantas
Vasaros lauko festivalių kultūra dar nespėjo susiformuoti.
Viktorija Rusinaitė, www.ore.lt redaktorė
Galime iškėlę galvas sakyti, kad 2010 m. mūsų žemėje jau klesti festivalinis turizmas.
Dovilė Filmanavičiūtė, grupės „GeraiGerai & Miss Sheep“ vokalistė
Lietuvių verslininkai festivalių rėmimą įsivaizduoja kitaip nei kaimynai.
Reda Krušinskaitė, nuomonė iš Facebook
Man lietuviški festivaliai labai jaukūs, esu buvus daugumoj jų ir įspūdžiai geri.
Nekreipiant į kitką, nelabai aišku, kodėl Čekuolis, Donskis ar Grybaiskaitė čia yra vadinami herojais? Todėl, kad per TV dažnai rodo, ar dėl to, kad konkrečią problemą išsprendę būtų?
O herojai turi būtinai būti išsprendę tavo problemą? Jie gali būti savo pavyzdžiu savo intelektualine laikysena, toleracija, paprastumu arba sudetingumu, užkrėsti noru (su)žinoti, veikti, turėti poziciją ar savarankiškai mąstyti. Galiausiai jie gali būti tie, kurie skatina kritikuoti, net ir juos pačius
Herojai, nes sutapatinami su herojiškais veikėjais, jie yra visuomenės numylėtiniai, dar ir dėl to, kad jų atvaizdai daug kur šmėžuoja…kaip diktatoriai patys norėjo, kad juos tokiais padarytu, tai dabar žmonės patys tokius išsirenka, kuriuos norėtų ikonizuoti.
Intelektuali laikysena, primestinis proto deklaravimas – tai, tuščias varpas, “dong ding dong”, ar girdi ? Tai,” ypatingas vaizdas” prisidengus įvykių griausmu.
Bet čia kalbu ne apie tai.
Autorės klausiau, kur tie veiksmai, kuriais ji pasirėmusi nuspręndė, kad kažkurie “herojų” darbai yra sudėtingumas, tolerancija, paprastumas, o tu pačiu ir pats heroizmas? Tikiuosi, kad apie tai ji nusprendė ne iš animacijos medijose.
Na bet herojus gali būti nebūtinai didžius darbus nuveikęs žmogus. Yra tų, kuriems Knysliukas, na tas Pūkuotuko draugas yra herojus, nors jis kiek pamenu jokių didelių darbų nėra nuveikęs apart to, kad buvo Mikės filosofinių monologų klausytojas.
na, taip. Tik tiek, kad logiškai mąstant – Knysliukas ar Pūkuotukas negalėjo nuveikti didžių darbų apart tų, kuriuos nuveikė (įkūnijo kažkokias savybes) būdami animaciniais herojais.
Bet jeigu mes čia (po straipsnio) nekalbam apie animaciją, o, kalbam apie realius žmones, tai gal skirkim animaciją nuo realybės, kurioje dvasinė žmonių veikla atsiremia į veiklą materijoje, ir žmonės “herojais” tampa tik nuveikę tam tikrų darbų.
P.s.
Dėl manęs, tai skirtumo tarp šių dalykų gali ir nejausti; Taip pat ir “herojiškumo” sampratos tarp mūsų gali skirtis.
Anyway, tik buvo įdomi autorės nuomonė.
Herojai šiuo atveju nėra tie, kurie nuveikia didžius darbus, visuomenei naudingą veikla ir pan. Tautos renkasi savo herojus ir rinkosi visais laikais. Filosofai ar miesto juokdariai – nebuvo esminė savybė. Sovietmečiu herojus mums išrinko pati valdžia: statomos Lenino ir Stalino statulos, monumentai ir kt. kiekviename kabinete valstybės tarnautojo kabinete kabėdavo šių vyrų portretai. Tai vyko ir kitose šalyse. Dabar herojus renkasi patys žmonės, todėl jų įvairovė ir vertė, truputėlį skiriasi. Šių laikų ikonos yra tai, kas dažnai vaizduojama ir jų atvaizdais manipuliuojama, bet ne būtinai cituojama. (tikiuosi suprantamai išreiškiau savo nuomonę)
Suprantu, bet nesutikdamas su tokiu autorės “herojaus” apibrėžimu, manau, kad herojai yra tie, kurie savo pavyzdiniais darbais užkrečia ir kviečia kasdien tautą tapti dar didesniais žmonėmis, bet ne papūgomis.
Tuo labiau, nesutinku, kai žurnalistai vienprasmiškai nuteikia savo skaitytojus, kokius “ikonų” paveikslus jie patys dažniausiai mato, įsivaizduoja, ir kokių “ikonų” pasirinkimo įvairovės reikėtų tikėtis ateityje.
T.y. nemanau, jog teigimas, kad “tauta renkasi” “tokius ir tik tokius”, kai pamatai vieną ar kitą animaciją internete yra vienintelis rodiklis, kuriuo galima remtis nusprendžiant už visą tautą.
[...] giminystė” šią savaitę atitenka MIndaugui, itin aktyviai komentavusiam straipsnį “Su kuo valgomi mūsų laikų herojai?“. Sveikiname [...]
Michael’as išleido krūvą muzikos, kuri pakeitė žmonių mąstymą.
Banksy privertė patikėt ir sumokėt žmones už meną gatvėse.
Paris nusifilmavo bečiulpdama kilometrą penių.
Ernestas suorganizavo revoliuciją prieš pinigų įtaką.
Taip, jie tikri idol’ai dėl savo darbų.
Obama – pažadėjo, Čekuolis – nuvarvėjo, Grybauskaitė – nutylėjo, Donskis – ką jis, ir kas jis toks?
p.s.
jei pabostų IQ bad trip’as, pavartykite “Kaimo EQ”