Žinau, kad ne aš viena retkarčiais susimąstau, jog norėčiau sugrįžti į mokyklą. Bent vienai dienai, trumpam. Apsidairyti, parašyti pora žodžių ant lentos, išgirsti skambutį... O į universitetą sugrįžti irgi taip pat norisi?
Jau trečią rudenį iš eilės Vytauto Didžiojo universitetas sukviečia savo absolventus vienai dienai sugrįžti į savo universitetą, į savo studijų miestą - Kauną. Pasimatyti, pasikalbėti, išgerti vyno taurę ir pasiklausyti geros muzikos. Kiekvienas metais norinčiųjų aplankyti savo universitetą susirenka vis daugiau, o atnaujinti ryšiai vėliau tampa tolimesnio bendradarbiavimo pagrindu.
Šiemet, lapkričio 6-ąją, į VDU didžiąją aulą susirinkusiems absolventams paskaitą „Universitetas - kaip gyvenimo šansas“ dovanojo prof. Leonidas Donskis. Pažinti universitetą kaip instituciją, kuri pergyvena miestus, valstybes, sugeba sutelkti žmones maištui ir nuolatos spėti su laiku, - tai svarbiausia norint tapti tikru universiteto bendruomenės nariu. Šansas – tai ne vien atsitiktinumas, tai – galimybė, proga, kurią sukuria universitetas ir kuria pasinaudoti gali kiekvienas iš mūsų. Nors gyvenimo universitetas, kuriame pažymius rašo ne už tiksliai atkartotą teoriją, o už savo vietos atradimą šiandieninėje visuomenėje daug svarbesnis už visus mokslinius laipsnius, tačiau prieš žengiant į aukštesnį lygį pirmiausiai reikia subrandinti žmogų kaip asmenybę. Tai ir yra pagrindinė universiteto užduotis.
Iš praeities po mažytę prisiminimų detalę kiekvienais metais VDU bendruomenės nariai atsineša į tradiciniu tapusį aukcioną „Iš širdies į širdį“. Nuo buvusio absolvento Kauno miesto mero A.Kupčinsko pirmojo portfelio, krepšinio komandos marškinėlių iki studentės rankų darbo vėrinio – daugybė aistrų ir azarto sukėlusiame aukcione neliko nenupirktų vertybių, nors vertingiausia vis dėlto čia buvo pati šventės idėja – į vieną vietą surinkti dvidešimties metų absolventų laidų atstovus.
Kiekvienam šventės dalyviui universitetas dovanojo po visiškai naują VDU knygą „Kauno atradimai“. Tai šilti, romantiški, dažnai – labai asmeniški universiteto dėstytojų, studentų ir profesorių pasakojimai apie 100 gražiausių Kauno miesto vietų. Tam, kad neliktų pamirštas ne tik universitetas, bet ir miestas, kuriame gyvenimo šansai dalijami žmonėms, kurie nebijo jų priimti.
Na ir pabaigai, dar viena nuostabi dovana absolventams – „VDU džiazo jungčių“ koncertas - pianisto Motiejaus Bazaro, Arno Mikalkėno ir italų smuikininko Kristiano Fratimos muzikinė premjera. Užburiantys muzikos garsai ir prisiminimuose paskęstanti melodija. Rodos vis dar gyvas grupiokų juokas ir iki galo neišklausyti dėstytojų žodžiai. O kad juos dabar kas nors pakartotų! Tą juoką, žodžius, tuos metus… Neišeitų. Gal dėl to kitais metais visi pasiilgę savo universiteto vėl skubės sugrįžti į Kauną. Bent vienai dienai, kad geri prisiminimai vėl sugrįžtų, kad dar kartą padėkotume universitetui už tą šansą, kuriuo kiekvienas turėjome progą pasinaudoti.
Edita Buškevičiūtė
Fotografijos Tomo Pabedinsko




Šarūnas Bulota, žurnalistas, muzikantas
Vasaros lauko festivalių kultūra dar nespėjo susiformuoti.
Viktorija Rusinaitė, www.ore.lt redaktorė
Galime iškėlę galvas sakyti, kad 2010 m. mūsų žemėje jau klesti festivalinis turizmas.
Dovilė Filmanavičiūtė, grupės „GeraiGerai & Miss Sheep“ vokalistė
Lietuvių verslininkai festivalių rėmimą įsivaizduoja kitaip nei kaimynai.
Reda Krušinskaitė, nuomonė iš Facebook
Man lietuviški festivaliai labai jaukūs, esu buvus daugumoj jų ir įspūdžiai geri.