XIX a. istorijoje žinomas, kaip Karalienės Viktorijos epocha, ji valdė Anglijos karalystę labai ilgo laiko tarpą (1837-1901 m.). Laikotarpis, pavadintas moters vardu, tiesiog privalo turėti ypatingą moterišką prieskonį, šiuo atveju – tai mada. Ir kas galėtų paprieštarauti, kad nėriniai, atlasinės suknelės bei kiti moteriško garderobo akcentai, yra bene svarbiausi moters įvaizdžio elementai. Kažkam tai gali atrodyti tuštybė, bet daugelis supranta, kad tai – savotiška saviraiškos priemonė.
Scenografas ir mados istorikas Aleksandras Vasiljevas iš savo kolekcijos, kurią sudaro apie 10 000 eksponatų, atrinko 50 moteriškų ir vyriškų drabužių ir atvežė į Vilnių, teigdamas, kad „ši paroda – dovana moterims“. Parodą papildo dar apie 100 Viktorijos laikų įvaizdžio detalių: aksesuarų, rankinių, piniginių, korsetų, larnetų, piniginių bei panelių knygelių, naudojamų kavalierių vardams ir pavardėms susirašyti. Ši paroda jau aplankė Paryžių, Londoną, Briuselį, Stambulą, Honkongą, Tokijų, Maskvą, Sidnėjų bei Rygą.
Moteriai Karalienės Viktorijos epocha buvo reikšmingas istorinis tarpsnis: viešai agituojamos moralės normos, griežtos puritoniškos nuostatos šalia akivaizdžiai vykusio pogrindinio paleistuvavimo ir klestinčios prostitucijos. Tuo metu gimė vieni iš pirmųjų moterų judėjimų, noras išsilaisvinti iš visuomeninių suvaržymų. Ankšti moteriški korsetai atspindi, kokia suvaržyta buvo to meto silpnosios lyties atstovė. Kvėpavimo ir judėjimo laisvės apribojimas šiuolaikinei emancipuotai moteriai mažiau pažįstamas, tad drąsiai galima švęsti. Karalienės Viktorijos laikų mados parodoje vis tik galima pasimėgauti tuometinių suknelių grožiu, skoningu puošnumu. Kadangi šiuolaikinės mados tendencijos gręžiasi į praeitį, kaskart pasiskolindamos seniau vyravusio garderobo detales, parodoje taip pat apstu aksesuarų, kurie panašūs į naudojamus ir dabar.
Ne tik moterys tuo metu patyrė didžiulius pokyčius, daug gyventojų kėlėsi gyventi į miestus, keitėsi hierarchiniai išsidėstymai, augo miestiečių skaičius, vyko socialinės bei visuomeninės permainos.
Suknelių paroda leidžia autentišku žvilgsniu pažvelgti į to laikmečio moterį ir jos gyvenimą. Dabar, atrodo, sunkiai suvokiama juosmens apimtis siekianti vos 52 cm. Nuo mažens mergaitėms buvo veržiami korsetai, kad būtų itin lieknos per juosmenį. Žinoma, ne viena šiuolaikinė mergina pasvajoja, apie galimybę dėvėti tokias sukneles, bet sugrįžti į Viktorijos epochą, vis tik, nelinkėtume. Kaip bebūtų, šio laikotarpio įnašas į mados istoriją – ypatingai didelis, parodoje galima išvysti, tokių Paryžiaus mados namų, kaip „Woth“, „Doucet“ arba „Paquin“ aukštosios mados kolekcijų sukneles.
Neneigsime, ne ką mažesni puošeivos buvo ir vyrai, tačiau parodoje pastariesiems skirta kur kas mažiau vietos.
Šiais laikais moterims didžiausią rūpestį kelia ir daugiausia laiko užima išsirinkti vieną iš daugybės spintoje išrikiuotų suknelių. Kitokia situacija buvo seniau, kai vieną suknelę apsirengti užtrukdavo kur kas daugiau laiko, nei dabar ją išsirinkti.
Tinklalapio zebra.lt žurnalistams pats kolekcionierius pasakojo ir patarė: „Iš visų penkiasdešimties eksponuojamų drabužių modelių, lankytojus ypač turėtų sudominti XIX a. 6–7 dešimtmečių vakarinės suknelės, krinolinai iš taftos ir pasivaikščiojimams skirtos suknelės su turniūrais, dėvėtos XIX a. 7–8 dešimtmečiais. XIX a. pabaigoje drabužių madoje triumfavo moderno arba jugend stilius, kurio formavimąsi įtakojo Japonijos kultūra. Ryškias anilines audinių spalvas pakeitė švelnūs pasteliniai, peršviečiami vandens atspalvių tonai. Madingi tapo gėlių motyvai – aguonos, vilkdalgiai, hortenzijos. Ypač ryškiai tai atsispindėjo 1890–1900 m. sukurtuose taikomosios dailės dirbiniuose – vėduoklėse, siuvinėjimuose, papuošaluose“. Mados istorikas savo kolekciją žino, kaip penkis pirštus, ir savo žiniomis mielai dalinasi su kitais.
„Mano misija - skleisti grožio kultūrą“ – sako A. Vasiljevas. Mano manymu, kol kas jam tai puikiai sekasi.
Lina Sabaitytė












Šarūnas Bulota, žurnalistas, muzikantas
Vasaros lauko festivalių kultūra dar nespėjo susiformuoti.
Viktorija Rusinaitė, www.ore.lt redaktorė
Galime iškėlę galvas sakyti, kad 2010 m. mūsų žemėje jau klesti festivalinis turizmas.
Dovilė Filmanavičiūtė, grupės „GeraiGerai & Miss Sheep“ vokalistė
Lietuvių verslininkai festivalių rėmimą įsivaizduoja kitaip nei kaimynai.
Reda Krušinskaitė, nuomonė iš Facebook
Man lietuviški festivaliai labai jaukūs, esu buvus daugumoj jų ir įspūdžiai geri.
Nuostabu…!!!
Exelent :)))
buvau ir likau suzaveta. zinoma, sunku suvokti, kad moters liemuo turejo buti ne storesnis nei 30 cm, taciau sukneliu ir aksesuaru grozis pritrenkiantis
[...] a National Identity“. Jei pamenate, neseniai Vilniuje buvo surengta Viktorijos laikų suknelių paroda, pastaroji šiek tiek panaši į Kostiumų instituto rengiamą ekspoziciją Niujorke, tačiau [...]