Monospektaklių tradiciją „Teatro fantome“ šįsyk tęsia Vainius Sodeika, vasario 19 d. 19 val. Kauno valstybiniame lėlių teatre, dovanojantis savo režisūrinį debiutą „Pamišėlio užrašai“, pagal to paties pavadinimo N. Gogolio apsakymą.
Daugiau nei prieš dvidešimtmetį Kauno valstybiniame dramos teatre Gyčio Padegimo režisuoti, o Valentino Masalskio įkūnyti „Pamišėlio užrašai“, nuolat sulaukdavę anšlagų, šįsyk į Kauną vėl sugrąžinami jauno aktoriaus Vainiaus Sodeikos – režisieriaus Gintaro Varno auklėtinio, dėka. Būtent dėl šios priežasties Vilniuje visada laukiamam ir itin šiltai sutinkamam spektakliui pranašaujama ne mažesnė sėkmė ir Kaune. Kiekvienos kartos spektaklis kitoks, individualus, nes kiekvienas kūrėjas atneša į kūrinį savo požiūrį ir pasaulėjautą. V. Sodeikos spektaklis taip pat priklauso savo laikui – anot aktoriaus, tai monologas žmogaus, kuris „ieško atsakymų ir juos randa, ieško savęs ir tampa kažkuo“. Likusių bilietų kiekis sparčiai mažėja, todėl nedelsdami užsukite į bet kurią Tiketos kasą įsigyti savojo!
Tuščioje scenoje – eilė kėdžių, priekyje – eilė preciziškai nudrožtų pieštukų, sėdinčio ant kėdės jaunuolio rankose – dar vienas toks pieštukas ir peiliukas. Šitaip prasideda spektaklis. Be istorinės aplinkos ir konkrečių nuorodų į tai, kas nutiks. V. Sodeika, šįkart ir spektaklio režisierius, ir aktorius, palaipsniui veda žiūrovus keistos ir netikėtos istorijos vingiais. Ir atrodo, kad ne su Gogolio sumanytu Aksentijum Ivanovičium Popryščinu, menku valdininkėliu ir stropiu departamento raštininkėliu, kuris įsimyli viršininko dukterį ir iš meilės išprotėja, atsitinka fantastiški dalykai, o su žmogumi, kuris įtikėjęs fantazija, paverčia ją realybe – persikelia į savo vizijų pasaulį, kuriame viskas įmanoma.
„Kiekvienas žmogus turi teisę į savo versiją to, ką mato, ką girdi, su kuo susiduria. Ir taip jo versija gali labai skirtis nuo visuotinai priimtos. Bet jei jis ją turi, tai jau svarbu, ir čia mūsų požiūrio reikalas – ar mes jį priimam tokį, koks jis yra, ar ne. Dažniausiai aplinka tokių nepriima, laiko nesveikais, žlugdo. Kai kam jie – ligoniai, o kai kam gal – genijai“ – sako aktorius. V. Sodeikos sumanyti „Pamišėlio užrašai“ kaip tik apie tokį.
Organizatorių info.

Šarūnas Bulota, žurnalistas, muzikantas
Vasaros lauko festivalių kultūra dar nespėjo susiformuoti.
Viktorija Rusinaitė, www.ore.lt redaktorė
Galime iškėlę galvas sakyti, kad 2010 m. mūsų žemėje jau klesti festivalinis turizmas.
Dovilė Filmanavičiūtė, grupės „GeraiGerai & Miss Sheep“ vokalistė
Lietuvių verslininkai festivalių rėmimą įsivaizduoja kitaip nei kaimynai.
Reda Krušinskaitė, nuomonė iš Facebook
Man lietuviški festivaliai labai jaukūs, esu buvus daugumoj jų ir įspūdžiai geri.