Subjektyviai apie “Pecha Kucha Night Vilnius vol.1″

2010 02 03 | Perskaityta 5 kartus | Komentuok

PKPirmą kartą Vilniuje įvyko originalių idėjų pristatymo vakaras - „Pecha Kucha“. Renginys atplaukė Nerimi iš Kauno, nuo šiol vadinamu meilės miestu, kur pirmą kartą „Pecha Kucha“ įvyko dar praėjusių metų gegužę. Tiesa, teko girdėti, kad intencija surengti „Pecha Kucha“ Vilniuje buvo dar gerokai seniau nei tai padarė laikinosios sostinės žmonės.

Žmonių buvo daug. Visi norintys net netilpo į „WOO“, brovėsi ir kovėsi dėl patogesnės vietos stebėti pranešėjus. Baro padavėjai tikrai nenuobodžiavo. Vienas jaunuolis priėjęs prie manęs paklausė, kas čia vyksta? Jo draugas žadėjęs, jog nusimato daug originalių idėjų, kurios bus pristatinėjamos kažkokiu ypatingu būdu. Bet ką pašalietis pamatė, buvo viso labo asmenys, improvizuojantys ant scenos. Keista, bet jis net neįtarė, jog skaidrės yra ruoštos pačių pranešėjų. Na, ką gi, tarkim nenuovokus jaunuolis. Kita vertus, tiesiog negaliu jam nepritarti – pranešėjų pasiruošimas silpnokas.

Ką aš mačiau „Pecha Kucha“ renginyje? Daug asmeninės reklamos. Įvykusios ekspedicijos, apatinių kolekcijos, vienokie ar kitokie meniniai darbai. Galybė jau sukurtų objektų reklamos, kurios nebuvo itin kokybiškai pateiktos. Tokias ir kitokias, nekuo neišsiskiriančias idėjas teko matyti per visagalį TV, radiją ar nuostabiuose gyvenimo būdo žurnaluose.

Pakyla, suteikta toms 6 min ir 40 sekundžių, nėra skirta parduoti prekę. Prekes parduoda pardavėjai, marketingo ar viešųjų ryšių specialistai. Savo ilgomis rankomis šie žmonės pasiekia kiekvieną iš mūsų - tiek mane rašantį, tiek tave, brangus skaitytojau. Dauguma jų žino kelius ir kelialius, kaip pasiekti kiekvieną iš mūsų nepaisant lyties, orientacijos ar amžiaus. Bet štai tu, atsistojęs prieš auditoriją, turi pranašumą prieš galinguosius reklamos profesionalus, nes stovi prieš žmones, kurie ir laukia kažko naujo ir netelpančio į tų pardavėjų rėmus. „Pecha Kucha“ ne vieta produkto reklamai, tai reklama kiekvieno iš mūsų fantazijai! Eilinis chebros bajeris, kuris kaip kažkokia neaiški substancija, gali tapti legenda. Kam to reikia? Mums visiems, pragmatiškiems ir vartojantiems produktus, kurių mums iš tiesų nereikia. Visi tie žmonės susirinkę „WOO“ atėjo pažiūrėti idėjų, nematytų ir negirdėtų, kurios prajuokins ar sukrės, palies kiekvieną. Visi mes esam įklampinti į tą medijų liūną, persisotinę brukamos informacijos ir stereotipų, o štai „Pecha Kucha“ vieta paleisti asmeninę idėją, kuri tau atrodė absurdiška, visiškai nereikalinga šitam „sėkmės istorijų“ persisotinusiam pasauliui.

„Pecha Kucha Vilnius“ trūko vienintelio elemento - idėjų! Gerai, kad bus kitas kartas.

Indrė Gilė