Menas – neatsiejama civilizacijos dalis, viena iš žmogaus saviraiškos formų, ugdantis ir skatinantis estetikos pajautimą. Kokie sensoriai mūsų organizme pasufleruoja, kas yra menas, o kas ne? Čia kiekvienam individualiai, nors nepaneigiama ir tai, kad daugeliui didžiulę reikšmę turi kitų nuomonė. Tokį suflerį sugalvojo naujųjų technologijų kūrėjai pasiūlę iPhone su meno detektoriumi.

Ar dažnai pagalvojate apie kaimyninę šalį – Latviją? Ar susimąstote kaip žmonės ten gyvena ir išgyvena krizę? Kokios jų politinės aktualijos ir skandalai? Kokius anekdotus jie viens kitiems pasakojasi? Galiausiai, kaip jie – paprasti latviai žiūri į mus – lietuvius? Be abejonės, jeigu šiuos ir kitus klausimus aš užduočiau kokiam nors oficialiam Latvijos pareigūnui, pastarasis, diplomatiškai ir labai nuobodžiai į juos atsakytų, o pabaigoje, dar ir plačiai nusišypsotų. Norisi išvengti tokio scenarijaus, todėl nusprendžiau pakalbinau latvį, kuris tikrai nebijotų kritiško požiūrio į save, savo šalį ir kaimynus. Mano pašnekovas  – garsus Latvijos karikatūristas ir iliustratorius Gatis Šlūka.

Prieš pusmetį kalbinome animatorių Vladislav Berežok, kuris entuziastingai pasakojo apie naują savo projektą – animacinį filmą „Zuikio kopūstai“. Smagu išgirsti naujieną, kad šis projektas nesustingo ir pamažu juda į priekį. Pristatome filmo „Zuikio kopūstai“ treilerį:

Rokas Darulis „užbėgo“ į Lietuvą kelioms dienoms prisidėti prie „Kino pavasario“ reklaminės kampanijos ir kai susitikome, išsitraukė ilgiausią tos dienos darbų sąrašą: darbas studijoje, fotosesijos, susitikimai ir taip be galo, be krašto. Jaunasis (kažin ar būtų padoru taip sakyti, nes jau turi fotografo diplomą ir nemažai fotografo duonos paragavęs, bet vizualine prasme kitaip neišeina) fotografas gyvena Londone, kuriam pernelyg nesimpatizuoja. Jis sako, kad negali nefotografuoti ir kad nuotrauka nepasakoja jokios istorijos, kurią dažnai bandome įžvelgti ir visokiomis metaforomis išaiškinti. Galbūt derėtų priminti, kad jis yra laimėjęs „Pravdos“ debiutanto titulą, kūrė Jazzu ir Leono Somovo klipą „Mano“, dirba Londone su modelių agentūra ir dar vienu metu dirba šimtus darbų, apie kuriuos ir kalbėjomės.

Kaip manote, iš ko padarytas miestas? Iš namų, gatvių, aikščių, apšvietimo stulpų, parkų, daugelio nepažįstamų, vienas kitam nerūpinčių žmonių? O gal greičiau – iš miesto legendų ir kolektyvinių įsivaizdavimų apie ypatingas vietas, savitas, prisiminimais ir istorijos atplaišomis pripildytas erdves? Mano miestas – ne plytų ir asfalto variacijos, o save suvokianti ir įvairiais ženklais erdvėje įprasminanti bendruomenė. Todėl kasdien vaikštau ir dairausi, fiksuoju naujai pasirodančius ženklus ir klausau, ką jie man, Tau, mūsų miestui šiandien nori papasakoti.

Šalyje laikas nuo laiko išdygsta naujas meno inkubatorius. Tačiau jų kiekybė savaime nelemia kokybės. Su kokiomis problemomis susiduria Lietuva, bandydama inkubuoti menus, ir ką galima būtų daryti kitaip?

Reklama – tai investicija, kuri neabejotinai atsiperka. Be jos neįsivaizduojamas bet kokios firmos egzistavimas, tačiau ne visada įdėtos pastangos duoda norimą rezultatą. Daugelis visame pasaulyje žinomų firmų reklamuojasi itin išradingai bei iššaukiančiai. Nežinia, ar vartotojas tampa perdėm reiklus ar tiesiog nepastabus, kad reikia vis drastiškesnių priemonių pranešant žinią apie naują prekę ar paslaugą.

XX a. amerikiečių tapytojas ir iliustratorius Normanas Rockwellas (1894-1978) savo gyvenimą įprasmino piešdamas. Visa tai, ką matome aplink save galima patalpinti atmintyje, įamžinti fotokamera ar nupiešti, pastarasis būdas turi savų privalumų – juo galima pabrėžti arba paslėpti tam tikrus akcentus, suteikiant iliustracijai šiek tiek kitokį charakterį. Būtent tokius darbus kurdavo ir Rockwellas, kai kurių vadinamas, konservatyviuoju iliustratoriumi, savojo talento švaistūnu. Iš tiesų, jo kūriniuose nepastebėsi siurrealistinio meno subtilybių ar netikėtų formų. Normanas iliustravo gyvenimą.

Kauno mieste – nemažai meno galerijų, užsiimančių  kultūrine ir šviečiamąja veikla, bet nė viena iš jų negali pasigirti tuo, jog tenkina ne tik miesto visuomenės, bet svarbiausia -  universiteto bendruomenės meninius poreikius. Vytauto Didžiojo universitete įsikūrusi Menų galerija „101“, kurioje ne tik menininkų, bet ir jaunų studentų idėjų realizacijos vieta.

2010 m. sausio 18 d. 18:00 val. Žaliakalnio funikulieriaus F Galerijoje (Aušros g. 6, Kaunas) atidaroma jauno fotografo Donato Stankevičiaus fotografijų  paroda Welcome in Berlin (Sveiki atvykę į Berlyną).