Menas – neatsiejama civilizacijos dalis, viena iš žmogaus saviraiškos formų, ugdantis ir skatinantis estetikos pajautimą. Kokie sensoriai mūsų organizme pasufleruoja, kas yra menas, o kas ne? Čia kiekvienam individualiai, nors nepaneigiama ir tai, kad daugeliui didžiulę reikšmę turi kitų nuomonė. Tokį suflerį sugalvojo naujųjų technologijų kūrėjai pasiūlę iPhone su meno detektoriumi.

Prieš trejetą metų su trenksmu įžengusi į mobiliųjų telefonų rinką, “Apple” pamažu tampa vienu svarbiausių šios rinkos žaidėjų. Natūralu, kad rinkos senbuviai nelabai džiaugiasi naujoku. Iki šiol visi apsistumdymai buvo pakankamai tylūs ir civilizuoti, bet praėjusių metų pabaigoje į sceną buvo ištraukta ir sunkioji artilerija – patentai.

Patentų sistema buvo sukurta kaip išradimų skatinimo priemonė – ji leisdavo atskiriems išradėjams ir į jų darbą investuojantiems iš jų uždirbti. Jei išradimas pasirodys komerciškai sėkmingas, išradėjas keletą metų turės monopolinę teisę juo naudotis, nespaudžiamas į jo sukūrimą neinvestavusių konkurentų. Tuo tarpu visuomenė gali naudotis išradimo teikiama nauda, o mokslo pasaulis – mokytis iš šio išradimo, vystyti ir tobulinti jo idėjas.

Praėjusį savaitgalį JAV vyko amerikietiško futbolo lygos NFL finalas, vadinamas “Super Bowl”. Jungtinėse valstijose tai – de facto nacionalinė šventė – daugiau maisto suvartojama tik per Padėkos dieną. Stadionas žinoma, ne guminis, todėl didžiuma amerikiečių įsitaiso prie televizorių ekranų ir šių varžybų transliacija dažniausiai lengvai tampa žiūrimiausia metų televizijos laida. O kur žiūrovai, ten ir reklamos.

Sausio pradžioje “Google” pasauliui pristatė pirmąjį savo vardu pažymėtą mobilųjį telefoną – “Nexus One”. Šiaip tai būtų buvusi didžiulė naujiena, bet specialistai tuo metu jau nekantraudami laukė naujojo “Apple” stebuklo – “iPad” planšeto pristatymo, o ir pati “Google”, rodos, nebuvo nusiteikusi kelti šurmulį. Priešingai nei “Apple”, ši kompanija nusprendė į rinką brautis palengva, be pompastikos. Todėl ir pirmosios savaitės prekybos rezultatai buvo gana kuklūs – vos 20 tūkst. vienetų.

Pristatome interviu su kūrybinių industrijų specialistu Davidu Parrishu iš Jungtinės Karalystės. Šiemet lietuviškai išleista jo elektroninė knyga „Marškinėliai ir kostiumai. Kūrybinio verslo vadovas“ – tai įkvepiantis ir praktiškai naudingas gidas visiems, kurie užsiima kūrybiniu verslu ar ketina jį pradėti. Šią pasaulinio pripažinimo sulaukusią knygą D. Parrishas pristatys šių metų Vilniaus knygų mugėje.

Paprastas reklamos stendas jau tapo tokiu įprastu dalyku, kad praeiviai į juos nebekreipia dėmesio, todėl reklamų kūrėjai nuolat ieško naujų ir netradicinių būdų sudominti praeivį. Jau rašiau apie “garuojantį” McDonalds kavos puodelį, “Rimi” kažkada Lietuvoje buvo į stendą prikrovę šviežių obuolių… Šiandien parodysiu dar keletą pavyzdžių iš užsienio.

Vakar “Apple” surengtas naujo produkto pristatymas tapo bene labiausiai laukiamu renginiu per visą kompanijos istoriją. Nors kompanija iki pat renginio pradžios atkakliai tylėjo, pats pristatomas produktas jau kurį laiką buvo vieša paslaptis – tai turėjo būti planšetinis kompiuteris, atsakas į “netbook’ų” (pigių mažųjų nešiojamųjų kompiuterių) išpopuliarėjimą. Specialistai net ir kainą buvo daugmaž numatę – 999 JAV doleriai.

Svarbiausias kiekvieno reklamos kūrėjo rūpestis – atkreipti žmogaus dėmesį. Gali reklamuoti patį patraukliausią ir naudingiausią pasiūlymą, bet jei jis paskęs tarp bendros reklamų masės, reklamos laukia nesėkmė. O šiuolaikiniame reklamos sraute išsiskirti tampa vis sunkiau.

Ne kiekvienos reklamos tikslas yra parduoti kokią nors prekę ar paslaugą, išpopuliarinti įmonės vardą arba pasiekti kitokios komercinės naudos. Komercinės reklamos sraute vis šmėkšteli kitokios žinutės – siekiančios atkreipti žmonių dėmesį į įvairias socialines, ekologines problemas, kviečiančios pagelbėti likimo nuskriaustiems, paremti kilnius darbus vykdančias organizacijas. Visa tai – socialinės reklamos.