Vasaris-kovas Nr. 19
Nors už lango vis dar įsitvirtinusi žiema, naujas žurnalo numeris jau skleidžia artėjančio pavasario nuotaiką ir pozityvią žalią šilumą. Nuo pat "Miesto IQ" atsiradimo norėjome, kad jis būtų kitoks, o jo viršeliai išsiskirtų iš vienodų ir „saugių“ paveikslėlių prekybos centrų lentynose. To siekėme dvejus leidybos metus. Su naujausiu numeriu pagaliau įgyvendinome seną svajonę - turėti pieštinį viršelį. Žurnalo tema - „Skaitantis miestas“, o viršelį puošia Nerijaus Čivilio darbas. Tikimės, kad tai bus naujos tradicijos ir IQ viršelių stilistikos pradžia. Malonaus skaitymo.
Lapkritis-gruodis Nr.18
Praejusiame numeryje gilinęsi į viešasias erdves, šįsyk sustojome galbūt pačioje viešiausioje miesto vietoje - turguje. Begalę kartų girdėta frazė - nėra turgaus, nėra ir miesto, paskatino giliau paanalizuoti vieną iš pagrindinių miesto simbolių ir atributų - turgaus aikštę. Būtent joje nuo neatmenamų laikų virė pagrindinis miesto gyvenimas, formavosi miestiečių bendruomenės, buvo priimami sprendimai. Su laiku keitėsi miestų veidai, socialiniai santykiai, bet turgaus prekiautojo ir pirkėjo dialogas išliko nepakitęs. Net sovietiniais laikais, kai valstybė stengėsi viską kontroliuoti ir drausti, į turgaus kontrolę buvo žiūrima pakankamai atmestinai. Pasirinkta tema leido grįžti prie jau senai aplink klaidžiojusios ir vis ramybės neduodančios virselio idėjos - sukviesti į jį visus mūsų pašnekovus. Tad šis Miesto IQ viršelis simboliškai primena visus šių metų herojus, t. y. mūsų kalbintus „miesto žmones“, tarsi susibūrusius padiskutuoti idėjų agoroje.
Rugsėjis-spalis Nr. 17
Viešoji erdvė gimė, formavosi kartu su miestu ir tapo neatskiriama jo dalimi. Bet pažvelgus į šiandienos aplinką tampa sunku atskirti, kada tai, kas privatu, tampa vieša, o tai, kas vieša, privatu. Tad ar viešoji erdvė vis dar egzistuoja? Ar ji manęs laukia ir ar galiu joje jaustis laisvai? O gal reikia gauti leidimą ją „apgyvendinti“ savo buvimu? Kokia ta viešoji erdvė ir koks jos vaidmuo mūsų gyvenime? Ir kas, pagaliau, yra viešasis gyvenimas? Apie visa tai nusprendėme kalbėti grįžę po šiltų vasaros atostogų. Juk būtent per jas dažniausiai ir kyla didžiausi konfliktai tarp viešos ir privačios nuosavybės, nubunda mūsų nepasitenkinimas dėl nesutvarkytų aikščių, parkų, paplūdimių, dėl per daug triukšmingų menininkų viešų kūrybinių akcijų ar kiauru duslintuvu per miestą skriejančio baikerio. Viršelio veido paieška tapo vienu iš didžiausių galvos skausmų. Kur rasti žmogų, kurio asmenybė darniai sujungtų viešą ir privatų gyvenimą, kurio privati iniciatyva būtų nukreipta į viešąjį interesą? Kai interviu su prezidentu Valdu Adamkumi metu nuskambėjo žodžiai, kad dabar jam visiško privatumo nebebus iki gyvenimo pabaigos, supratome, kad teisingiau pasirinkti žmogaus, simbolizuojančio gyvenimą tarp viešo ir privataus sektoriaus, buvo neįmanoma.
Liepa-rugpjūtis Nr. 16
Šįsyk nusprendėme nevartotojiška akimi pažvelgti į gražius, bet mažus dalykus, pakalbėti apie lietuvišką nostalgiją mažiems miesteliams, globalaus pasaulio veržimąsi į jų intymią erdvę, apie tikrąjį ar susikurtąjį visatos centrą ir t.t. „Ir maža gali būti gražu“... „ir mažuose dalykuose slepiasi grožis, paslaptis“.... Ilgai galvojom, kas galėtų tikti šiai temai... kas kurtų mažus, bet reikšmingus dalykus. Minčiai apie Vytautą V. Landsbergį pritarė visi. Gal todėl, kad dalis jo kūrybos skirta vaikams, ar, kad prieš keletą metų žengė kai kam nesuvokiamą žingsnį - iš sostinės išvyko į provinciją, įsikūrė mažame mieste ir daugelio nuostabai, visai neprapuolė, neišnyko iš Lietuvos kultūrinio gyvenimo. O gal tiesiog todėl, kad būtent šis kūrėjas geriausiai atskleidžia mažojo pasaulio grožį. Tad šis žurnalo „Miesto IQ“ numeris kviečia kartu su musų herojumi paklajoti Anykščių apylinkėse,pasimokyti valdyti laiką ir, atradus savąją vietą, pasekti savąją pasaką apie savąjį Miestą.
Birželis Nr. 15
Kita miesto pusė - kokia kita? Galbūt ta, kuri tūlam miestiečiui dažnai neegzistuoja ar atrodo tiesiog savaime suprantama. Procesai, reiškiniai, herojai, įprastame dienos pulse liekantys „už kadro“. Paliekami ramybėje nesukant sau galvos. Jie tiesiog yra. Rytiniai bundantys troleibusai, pilki benamiai, nežinomi kiemai pilni užkaborių, kiemsargiai... Visa tai sudaro foną, aplinką, kurioje mes veikiame, ir į kurią dažnai neturime laiko gilintis. Penkioliktas „Miesto IQ“ kviečia į pažintį su miesto daiktais ar miesto žmonėmis, kuriuos jūs galbūt matėte ar girdėjote, bet neišdrįsote prieiti arčiau. Ant viršelio – Svaras. Gatvės filosofas, negalintis gyventi be miesto, muzikos ir knygų. Žmogus, puikiai išmanantis kaip atrodo kita miesto pusė. Džiaugiamės, kad šia vizija jis mielai sutiko pasidalinti ir su Jumis.
Gegužė Nr. 14
Jei manote, kad įkalbėti Regimantą Adomaitį būti viršelio veidu buvo labai lengva, tai šiek tiek klystate. Turbūt sutiksite, jog tema „elito kultūra“ viršelio žmogui gan kebli. Ypač Lietuvoje ir ypač dabar šis žodis reiškia daug ką. Nemažai prasmių – neigiamos. Ir patys tekstai žurnale, kalbantys apie elitą, šios visuomenės grupės neliaupsina. Toli gražu. Ir ypač tada, kai kalba pasisuka apie reikalus Lietuvoje. Kadangi žurnalas „Miesto IQ“ yra apie miesto kultūrą, teko ieškoti kultūros ir elito sąlyčio taškų. Regimantas Adomaitis artimas abiem šioms sąvokoms. Nors pats jis savęs elitui tikrai nepriskiria, tačiau jo nuveikti darbai kalba patys už save. Ką apie šiuos darbus mano pats aktorius, sužinosite paskaitę keturioliktąjį „Miesto IQ“.
Balandis Nr. 13
Tryliktojo „Miesto IQ“ tema – kavinių kultūra. Nuo pastarojo, gan abstraktaus, numerio apie „Miestietiškumą“ pasileidome į konkretesnius ieškojimus. Kavinė. Tai ypač svarbi miesto kultūros dalis. Mieste ji žiba tūkstančiais spalvų. Čia gimsta pačios naujausios ir originaliausios idėjos, lankosi keisčiausi žmonės. Neabejotinai čia svaiginamasi. Kavinės iš kitų miesto formų išsiskiria savo fasadais bei neįtikėtinais interjerais. Ar galima rasti vietą, labiau atliepiančią miesto ritmą nei ši? Be to, šis numeris yra puiki pastarųjų dviejų (bohemos ir miestietiškumo) tąsa. Nei miestas, nei bohemiškas gyvenimas neįsivaizduojami be kavinės. Prie kavos puodelio viršelio foto sesijai prisėdo rašytojas, dramaturgas Sigitas Parulskis. Pasirinktas jis neatsitiktinai; tai be galo įdomus miestietis, turintis tvirtą ir savitą požiūrį kūrybą, miestą ir žinoma kavines. Apie visą tai tryliktajame „Miesto IQ“.
Kovas Nr. 12
Miestietiškumo tematika yra kertinė ašis aplink kurią ir sukasi visas „Miesto IQ“ gyvenimas, tai klausimas, kuriam atsakymo ieškoma kiekviename numeryje. Šios temos pasirinkimas tapo iššūkiu visai komandai – rizikavome sužadinti daugelį perspektyvių temų, kurias išsemti viename numeryje keblu, o kitame prie jų grįžti banalu. Leisdami žurnalą ir nuolat jausdami mus lydinčius retorinius klausimus – ar Lietuvoje apskritai galime kalbėti apie miestietiškumą? – nutarėme suduoti koncentruotą smūgį šiam mus visus kankinančiam neatsakomam klausimui. Žvelgiant iš šiandienos pozicijų – dėka puikių ir išsamių žurnalo bičiulių straipsnių, regis mums tai pavyko! Viršelio veido paieškos tarsi atkartojo minėtus iššūkius – sunku buvo atsakyti kaip reikėtų pavaizduoti tikrą miestietį. Pasiūlius Marijonui Mikutavičiui įsijausti į šią rolę, jis puikiai atsakė sakydamas, jog jaučiasi miesto vartotoju, mūsų dilema buvo puikiai išreikšta!
Vasaris Nr. 11
Nauji metai – nauji darbai! Juos pradėti norėjosi ypatinga nuotaika, savotiškai pažadinančia iš po-šventinio periodo, tačiau sykiu nesinorėjo pernelyg „rėkti“. Taip gimė mintis pirmąjį 2009 - ųjų žurnalo numerį paskirtį amžinai įdomiai ir smalsumą žadinančiai – bohemos temai. Dėl viršelio vėlgi būtą dvejonių, mat skirdami numerį šiai temai visų pirma siekėme dekonstruoti stereotipus susijusius su bohema. Tad galvojant apie viršelį nesinorėjo kurti stereotipinės bohemiškos iliuzijos... Laimei Rolandas Kazlas sutiko su mumis bendradarbiauti ir puikiai atspindėjo mūsų siekius!
Gruodis – sausis Nr. 10
Humoras nuolatinis „Miesto IQ“ palydovas, tiesa, ne visada akivaizdžiai išreikštas, tačiau akylas skaitytojas tikrai pastebėjo ironiją ar sarkazmą nagrinėjant įvairias temas. Ieškant tematikos metų užbaigimui, gimė idėja užtrenkti metų duris linksma nuotaika – su humoru priešakyje. Mėgindami išlaikyti subtilesnį bei intelektualesnį santykį su humoru, sykiu ieškojome žmogaus, kuris ne tik būtų humoro simbolis, bet ir išreikštų mūsų požiūrį. Ilgai galvoti nereikėjo – Haroldo Mackevičiaus kandidatūra pasirinkta be abejonių!
Loading ...
|
© 2008-2009 VŠĮ "Miesto IQ"
|